- kolei
- 1 kõlei conj., koléi, koleĩ Švnč žr. 1 kol 2: Tolei sau ieškojo, kolei sau gavo bagotus tėvus ir pačią gerą J.Jabl. Kõlei jaunas, tai įdomu buvo pažiūrėt, kap žmonės gyvena Vlkv. Koléi aš čia būsiu, niekas nelies bičių Mrk. O, kolei gyvens, tos praeities neužmirš J.Bil. Pas tėvelį augau, valelę turėjau; kõlei norėjau, tolei jodinėjau Dkš. Tolei verkė, prašė, kolei tas neapsikentęs atadavė Ds. Geras, kolei miega Vv. Kolei gyvs būsu, per visą savo amžią R240. Koléi tik kūrenasi, tai smalina ir smalina (rūko) Gdž. Koleĩ gyvas – nemeilus, kaip numirė – negerai Prng. Koleĩ anas čia bus, tolai aš neateisiu Sl. Aš nesėsiu nuog žirgelio, nepurvysiu čebatėlių, kolei išeis mergužėlė, balta lelijėlė TŽII273. Pas motinėlę valią turėjau, kolei norėjau, tolei gulėjau DvD239. Ana blėsino, kolei užblėsino ugnį J. Kolei gyvas būsiu, tavo vyras būsiu JV101. Jie dirbti turi, kolei diena yra Kel1881,38. Todėlei jaukinkias, žmogau, ne tingėti, bet dirbti, kolei gyvas esi, kolei begali BPII278. Giedosiu, kolei gyvas būsiu BPs104,33. Nesa lobiai, kolei juos turi, tad erškėčiais yra DP101. Ir paleido juos nuog savo sūnaus Isaoko eiti, kolei begyvas BB1Moz25,6. Užslėptas dūmas ir pagundymus velino tur išimdinėt ir atmetinėt ižg širdies, ik kolei neinbingės, arba įgalėsis DP228.
Dictionary of the Lithuanian Language.